Pykčio priepuolis įvyksta, kai:
Dažnai tokios situacijos kelia įtampą suaugusiems, nes atrodo, kad vaiko pyktis yra nekontroliuojamas, nerimauja dėl vaiko ar aplinkinių saugumo, dėl aplinkos išsaugojimo. Suaugusieji tokius vaiko išpuolius kartais vertina kaip savo nekompetenciją auklėjant vaikus ir todėl jiems išlikti ramiems tokiose situacijose yra ypač sunku. Toks vaiko elgesys sukelia įtampą bei susierzinimą, ir turi būti koreguojamas, kad netaptų įrankiu manipuliuoti suaugusiais. Kaip išvengti pykčio priepuoliu? Pirmiausia – pykčio priepuoliai yra normalus elgesys. Turite vaikui leisti taip išreikšti pyktį, nes jis nemoka kol kas pasielgti kitaip. Turite mokyti vaiką, jog tai netinkamas būdas reikšti pyktį, nuovargį ar diskomfortą. Kad ir kaip netinkamai vaikas elgtųsi, jis neturi gauti to, ko siekia, kad ir kiek kartų tai kartotų. Savo pyktį vaikas gali išreikšti trimis būdais:
Pykčio priepuolių valdymo strategijos:
Kaip elgtis, kai vaiką ištinka pykčio priepuolis? Svarbiausia suprasti, kad vaiko nenuraminsime, jei patys pyksime dėl vaiko elgesio – juk negali "užkrėsti“ kito tuo, kuo pats "nesergi“. Visuomet bus lengviau, jei vaiką ugdantys suaugusieji – tiek tėvai, tiek specialistai vienodai reaguos į tokį vaiko elgesį. Praverstų susitarti, kaip reaguosite į pykčio priepuolius. Derėtų vengti konkurencingų žaidimų, nes vaikams su žemu savęs vertinimu pralaimėjimas sukelia sunkių išgyvenimų, su kuriais sunku susitvarkyti. Pralaimėjimas veikia jų nuotaiką. Vietoje pasitenkinimo žaidimu, pradžioje jie turi išsiugdyti tam tikrą emocinį atsparumą, kompetencijąir saviveiksmingumą, kurie puoselėjami nekonkurencinguose žaidimuose. Mums visiems pyktį valdyti padės, jei mes mokėsime:
Geros kloties! Šaltinis: Cirtautienė, L. ir Meslinienė, G. (2014). Žaidžiu jausmus: pyktis.
Metodinis leidinys. UAB „Print Easy“, Kaunas, p. 37– 39
0 Comments
Leave a Reply. |
Archyvas
December 2016
Kategorijos
All
|